- tviskuliuoti
- tviskuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. NdŽ, DŽ1 mainantis tviskėti, blizgėti, raibuliuoti: Šarvos vien kryžeivių eižėjo ir ragotinės lūžo, o kandžios kardos ant galvomis tviskuliavo S.Dauk. O už tų [vitrinų] stiklų tviskuliavo išdėlioti ant veidrodinių lentynų laikrodžiai J.Balt. Tviskuliuojantys sietynai rš. ║ būti puošniam, išdabintam: Tuokart žibės apdaras, o užtems rūbas tviskuliuojąs M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.